Šiuolaikiniame ir dideliais tempais besikeičiančiame mūsų pasaulyje, kai tęsiasi nepastovi ir įtempta situacija, ekonominės krizės bei kyla įvairios kitos grėsmės, kurios sukelia žmonėms įvairių iššūkių bei sunkiai išsprendžiamų problemų, matome, jog didėja socialinių darbuotojų poreikis ir socialinis darbas užima vis didesnę bei svarbesnę vietą žmonių gyvenimuose. Artėjanti Socialinių darbuotojų diena – tai puiki proga ne tik pakalbėti apie mūsų kasdienį ir dažnai emociškai sunkų darbą, bet ir sustoti akimirkai, pasigilinti į mūsų darbo prasmę.

Socialinio darbuotojo profesija yra sąlyginai jauna, nes socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai, kai šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.  Ši profesija yra glaudžiai susijusi su Šv. Vincento Pauliečio vardu, kuris buvo kunigas pamokslininkas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku. Šv. Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti; ištroškusį pagirdyti; vargšą aprengti; keleivį priglausti; kalinį sušelpti; ligonį aplankyti; mirusį palaidoti. Gerieji darbai sielai: nemokantį pamokyti; abejojančiam patarti; nuliūdusį paguosti; pikta darantį sudrausti; įžeidimus atleisti; nuoskaudas nukęsti; melstis už gyvus ir mirusius.

Mūsų darbo paskirtis – remti asmenis ir grupes, spręsti sunkumus (asmeninius, socialinius, ekologinius, dvasinius), kurie trukdo tobulėti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Darbas apima sunkumų šalinimą ar švelninimą, taikant rėmimo ir apsaugos technologijas, taip pat asmenų, atsidūrusių sudėtingose situacijose, gynimą įstatymų, valdžios ir kitų išteklių pagalba. Be to, socialinis darbas skatina žmones siekti savarankiškumo ir padeda planuoti socialines paslaugas, kurios užkerta kelią socialinėms problemoms ir skatina stabilią visuomenės raidą.

Socialinio darbuotojo darbas, tai ne tik profesija, bet ir misija. Pasirinkdami šią specialybę, mes tapome pokyčių kūrėjais, kurie padeda žmonėms įveikti sunkumus, atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti naują gyvenimo etapą. Mes tampame tais darbuotojais, kurie padeda įvairaus amžiaus ir gyvenimo situacijų žmonėms atgauti prarastą balansą, skatinti jų savarankiškumą ir kovoti už jų teises. Kaip sakė garsus filantropas Nelsonas Mandela: „Tikras lyderis yra tas, kuris tarnauja žmonėms, įkvėpdamas juos pasiekti tai, ką jie manė esant neįmanoma“. Ši profesija leidžia įgyti unikalių įgūdžių, kurie jungia gilų emocinį intelektą, mokslinius pagrindus ir stiprią empatiją. Su darbo patirtimi mes išmokome kūrybiškai spręsti sudėtingiausias socialines problemas, remdamiesi ne tik mokslinėmis įžvalgomis, bet ir asmeniniais ar bendruomeniniais ištekliais.

Socialinio darbuotojo profesija reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir didelio empatijos, atsidavimo bei noro padėti kitiems. Šio darbo tikslas – ne tik teikti konkrečią pagalbą, bet ir padėti žmonėms atkurti pasitikėjimą savimi, stiprinti jų gebėjimus spręsti problemas bei skatinti socialinę integraciją.  Šis darbas dažnai būna emociškai sudėtingas, reikalaujantis daug energijos, tačiau tiems, kurie jaučia stiprų pašaukimą padėti kitiems, tai yra prasminga ir džiuginanti profesija. Ji reikalauja nuolatinio tobulėjimo, aktyvaus dalyvavimo įvairiuose mokymuose, konferencijose, su tikslu ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes.

Norisi paminėti ir pasidžiaugti  Šilutės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkais, kurie siekdami gerinti bendradarbiavimą su Klaipėdos apskrityje esančių savivaldybių atvejo vadybininkais, š. m. rugsėjo 10 d. suorganizavo Regioninę atvejo vadybininkų konferenciją, kartu su Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkais. Konferencijos metu aptarti  „Atvejo vadybininkų iššūkiai, dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis“. Specialistai pristatė pranešimus šiomis temomis:

• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, organizuojant pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms.
• Pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas ir kylantys iššūkiai.
• Atvejo vadybos proceso taikymo šeimai, išgyvenančiai skyrybas, ypatumai.
• Sėkmės istorijos atvejo vadybos proceso metu, dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis.
• Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo vaidmuo šeimos gyvenime.
• Socialinis darbas šeimoje – kliento nugalinimas ar nuasmeninimas.

Konferencijos metu vyko diskusijos tarp kolegių, pasidalinta darbine patirtimi bei praktinėmis įžvalgomis apie atvejo vadybos proceso organizavimą, kylančius iššūkius mūsų darbe. Po konferencijos svečiams buvo suorganizuota išvyka į Šilutės socialinių paslaugų centro padalinius: Nakvynės namus, Savarankiško gyvenimo namus, Krizių centrą, Socialines dirbtuves „Antras šansas“. Suorganizuotas renginys parodė, jog tai puiki galimybė tobulėti, dalintis žiniomis ir patirtimis, megzti bendradarbiavimo ryšius.

Kadangi artėja Lietuvos socialinių darbuotojų diena, šios ypatingos mums dienos proga noriu palinkėti mūsų įstaigos socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybininkams, stiprybės, kantrybės ir tikėjimo savo profesija. Kiekviena Jūsų pastanga keičia žmonių gyvenimus, net jei to pokyčio ne visada sulaukiame iš karto. Esame tie, kurie neša viltį ir padeda žmonėms atrasti šviesesnį rytojų. Tegul ši Socialinių darbuotojų diena primena, kad mūsų darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas, kuriuo galime didžiuotis. Kartu mes galime padaryti pasaulį nors šiek tiek geresnį: nors vienu žmogumi, nors viena šeima, nors viena bendruomene…

Su Socialinių darbuotojų diena mieli kolegos!